2020

„Polish Paradise Cabin: an exhibition“ parodoje pristatomi šešių lenkų kilmės menininkų, esančių skirtinguose karjeros etapuose darbai. Žiūrovams perteikiamas spektras asmeninių kūrybos formų būdingų: Lenai Dobrowolskai, Antoninai Gugałai, Agnieszkai Rayss, Dominikai Sadowskai, Agnieszkai Sejudi and Karolinai Wojtas. Viskas eksponuojama tam specialiai parengtame stende, kuris primena Lenkijos 70-ųjų ir 80-ųjų laikotarpio vasaros architektūrą ir kultūrą.

Paroda organizuojama „Polish Paradise“ vardu – tai neoficialios trijų festivalių (Lodzės fotografijos festivalio „Fotofestiwal“, Krokuvos „Photomonth“ ir Vroclavo TIFF festivalio) partnerystės pavadinimas. Festivalių organizatoriai nusprendė dalindamiesi patirtimi, žiniomis ir resursais pritraukti finansavimą ir pristatyti lenkų fotografijos kūrėjus užsienio renginiuose.

Finansuojama pagal NIEPODLEGŁA Programme 2017-2022, tai dalis „Kultūros tiltai“ („Kulturalne pomosty“) Adomo Mickevičiaus Instituto įsteigtos grantų programos.

Projektą iš dalies finansuoja Vroclavo miesto savivaldybės kultūros padalinys.

Gailė Pranckūnaitė – Vilniuje kurianti grafikos dizainerė, daugiausia dėmesio skirianti eksperimentinei tipografijai. 2013 m. baigė studijas grafikos dizaino departamente Gerrito Rietveldo akademijoje Amsterdame. Pastaruoju metu dirba su įvairių menininkų, rašytojų, meno bei kino institucijų, projektų erdvių, muziejų ir universitetų užsakymais.

https://gailepranckunaite.com/

Vilmantas Žumbys (1992) – kūrėjas, grafikos dizaineris ir iliustruotojas šiuo metu gyvenantis Vilniuje. Baigė grafikos studijas Vilniaus dailės akademijoje (VDA), studijavo sistemų dizainą Leipcigo vizualiųjų menų akademijoje. Laisvalaikiu dažniausiai valgo, dirba arba groja pianinu. Viena paskutinių jo kurtų knygų – Godos Palekaitės „Schizmatikai“ (Leidykla „Lapas“, 2020).

Eglė Ruibytė – šiuo metu Hamburge dirbanti ir studijuojanti grafikos dizainerė. Pradėjusi nuo grafikos, o dabar eksperimentuojanti su erdve, ji atranda vis naują santykį su [knygų] dizainu ir su tuo susijusiais procesais. Knyga „Foto Vėros Šleivytės“ buvo vienas tų gilesnių procesų.

Ieva Lygnugaryte (g. 1998) – Lietuvos tarpdisciplininė menininkė ir poetė. Jos darbuose plačiai nagrinėjamos tokios temos kaip įtampa, žmogaus ego pažeidžiamumas, seksualumas ir trapumas. Lygnugarytės kūryba intymi ir konfesinė, tačiau kelianti politinius bei socialinius, kultūrinius ir feministinius klausimus.

Autorė dažnai jungia skaitmeninių ir labiau apčiuopiamų medijų technikas. Jos kūrybinė praktika apima piešimą, poeziją, skaitmenines medijas bei instaliacijas.

Nerijus Rimkus yra grafikos dizaineris, gyvenantis ir dirbantis tarp Marijampolės ir Amsterdamo. 2013 m. jis baigė grafinio dizaino bakalauro programą Gerrito Rietveldo akademijoje, o 2016 m. – tipografijos magistro studijas „Werkplaats Typografie“ mokykloje, Arnheme, Nyderlanduose. Nuo to laiko dirba su savo inicijuotas projektais, bendradarbiauja su įvairiomis institucijomis bei meninkais.

Nerijus Rimkus „Eternal Laughter“, 2019

Jurgis Griškevičius (1984) – grafikos dizaineris, dirbantis leidinių bei šrifto dizaino srityse. Bendradarbiauja su muziejais, meno centrais, menininkais, kuratoriais, valstybinės kultūros sklaidos institucijomis, leidyklomis ir kino filmais Lietuvoje, Švedijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje bei Jungtinėje Karalystėje.

„Polish Paradise“ – tai neoficialios trijų festivalių partnerystės pavadinimas, kuris parinktas ne veltui: prieš 5 metus Lodzės fotografijos festivalio „Fotofestiwal“, Krokuvos „Photomonth“ ir Vroclavo TIFF festivalio organizatoriai nusprendė pristatyti lenkų fotografiją užsienyje ne tik parodomis, leidiniais ir menininkų pokalbiais, bet ir unikaliais tinklaveikos renginiais, organizuojamais labai svetingoje, rojų primenančioje aplinkoje. Autobusiukai su fotografijomis keliaujantys per visą Europą į Arle miestą, medžiagos rodymas virš upės, vaišės ir lenkiška muzika, dėl išskirtinės aplinkos festivaliai yra gerai žinomi.

Šiais metais sukurta paroda kurioje be fotografijos skiriamas dėmesys lenkiškiems 80-ųjų atostogų kurortams ir augmenijai. Tad nežinia kas gali nutikti žvelgiant į pristatymus apie naujausius lenkiškus leidinius? Kviečiame atvykti ir sužinoti.

Pristatymus parengė: Brave Boy Studio, Piotr Zbierski, Yulia Krivich, Łukasz Rusznica, Zofia Rydet, Joanna Helander.

„Polish Paradise Cabin: an exhibition“ fotografijos knygų paroda, pristatanti šešių šiuolaikinių lenkų menininkių darbus skirtingais jų karjeros etapais. Žiūrovas supažindinamas su spektru asmeninių temų ir kūrybos formų būdingų: Lenai Dobrowolskai, Antoninai Gugałai, Agnieszkai Rayss, Dominikai Sadowskai, Agnieszkai Sejudi and Karolinai Wojtas. Viskas eksponuojama tam specialiai parengtame stende, kuris primena Lenkijos 70-ųjų ir 80-ųjų laikotarpio vasaros architektūrą ir kultūrą.

Paroda organizuojama „Polish Paradise“ vardu – tai neoficialios trijų festivalių (Lodzės fotografijos festivalio „Fotofestiwal“, Krokuvos „Photomonth“ ir Vroclavo TIFF festivalio) partnerystės pavadinimas. Festivalių organizatoriai nusprendė dalindamiesi patirtimi, žiniomis ir resursais pritraukti finansavimą ir pristatyti lenkų fotografijos kūrėjus užsienio renginiuose.

Finansuojama pagal NIEPODLEGŁA Programme 2017-2022, tai dalis „Kultūros tiltai“ („Kulturalne pomosty“) Adomo Mickevičiaus Instituto įsteigtos grantų programos.

Projektą iš dalies finansuoja Vroclavo miesto savivaldybės kultūros padalinys.

Pranešėjai: Joanna Gorlach, Michał Leśniowski („Kraków Photomonth”) ir Paulina Anna Galanciak („TIFF Festival”).

Diskusijos „Lenkijos fotografijos knygų scena, bei skirtingos leidybos strategijos“ metu aptarimas leidybos laukas iš kūrėjo ir organizatoriaus perspektyvų. Joanna Gorlach ir Michał Leśniowski atstovauja festivalį „Kraków Photomonth” ir Paulina Anna Galanciak viena iš „TIFF Festival” organizatorių praplės diskusija aptardami leidybos strategijas ir kaip prasimušti Lenkijos rinkoje, bei naujas tendencijas ir pokyčius leidybos lauke.

Jano Tschicholdo Naujoji tipografika ir jos atspindžiai Lietuvoje

Modernios knygos atspirties tašku yra laikoma vokiečių tipografo Jano Tschicholdo knyga „Naujoji tipografika“ (1928), kurioje buvo suformuluoti pagrindiniai naujojo knygos dizaino principai. Joje jis akcentavo ne ornamentinio ir dekoratyvaus stiliaus maketavimą, o konstrukcinę tipografiką, paremtą geometrinėmis formomis ir kuriamą šrifto, formos ir spalvų kontrastais. Šias radikalias tipografikos permainas inspiravo pasikeitęs laikas, atnešęs ir žymiai didesnį informacijos kiekį, pareikalavusį ir greitesnio skaitymo. Naujoji tipografika buvo orientuota į technininį, inovatyvų ir laikmečio tempą atitinkantį stilių, o iliustracijoms jis siūlė naudoti fotografiją, kuri pakeitė dailininko kurtas iliustracijas, iki tol naudotas knygose. Pranešime bus aptariami naujosios tipografikos bruožai ir ieškoma jos atspindžių Lietuvos knygų dizaine: Rimtauto Gibavičiaus reprezentaciniuose Vilniaus albumuose, Antano Kazakausko kataloge, skirtame 1968 m. parodai Londone ir šiuolaikinių knygos dailininkų darbuose, kuriuose akivaizdūs modernios tipografikos bruožai.

Jolita Liškevičienė – humanitarinių mokslų menotyros krypties daktarė, Vilniaus dailės akademijos dėstytoja ir Dailėtyros instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, dailės ekspertė. Dviejų monografijų, daugelio mokslinių straipsnių ir apžvalginių tekstų apie dailę ir jos kūrėjus autorė.

Vaizdo kreditai:

Iliustracijoje Jano Tschiholdo tipografikos darbai iš knygos: Martijn F. Le Coultre, Alston W. Purvis, Jan Tschichold: Posters of the Avantgarde. Basel, Boston, Berlin: Birkhäuser, 2007.

Būti gerai informuotam – taipgi buvo problemėlė. Ką žmonės sovietmečiu skaitė apie modernią dailę?

Liongino Šepečio knyga „Modernizmo metmenys“ – vienintelis XX a. modernizmo stilistines kryptis išsamiai pristatantis leidinys sovietmečio Lietuvoje. Ši knyga informacijos ištroškusių profesionalų vertinta prieštaringai – dailės vertinimai itin ideologizuoti, tačiau faktinė informacija ir iliustracinė medžiaga – nepamainoma informacinio vakuumo sąlygomis. Leidykla „Vaga“ dideliais tiražais publikavo du monografijos leidimus – 1967 m. ir 1982 m. (antrasis leidimas gerokai pataisytas ir papildytas), ji taip pat išversta į rusų ir estų kalbas. Abu leidimai susilaukė recenzijų spaudoje, ir jose galima matyti, su kuo kritikai galėjo „Modernizmo metmenis lyginti. Tai – Henri Perruchot ir kitų rašytojų beletristinės dailininkų biografijos, socialistinio bloko autorių rengti mokslo populiarinimo leidiniai, pasakojantys apie žymiųjų dailininkų vargus kapitalistinėje santvarkoje, knygos apie Pietų Amerikos, italų ar JAV kairiųjų pažiūrų dailininkus ir įsiutusi modernizmo ideologinė kritika. Palyginus su šiomis knygomis, išryškėja „Modernizmo metmenų“ ypatingumas.

Eglė Juocevičiūtė yra dailėtyrininkė ir dailės kritikė. Dirba kuratore Nacionalinėje dailės galerijoje ir rengia disertaciją, skirtą kalbėjimui apie dailę žiniasklaidoje.

Pranešime bus kalbama apie leidybos formą – zinus, dešimto dešimtmečio Lietuvoje, tokios leidybos: genezę, principus, paplitimą, tipologiją bei distribuciją. Siekiama apibrėžti, zino ir kitų leidybinių praktikų, skirtumus ir tapatumus. Iškelti klausimą apie alternatyvių informacijos kanalų svarbą būtent 1990-ųjų laikotarpio situacijoje. Pranešime bus remiamasi empirine patirtimi, pokalbiais su to meto ir šiandienos subkultūros atstovais, bei kultūros tyrinėtojų bei filosofų įžvalgomis.

SCHIZMATIKAI – tai 10 spekuliatyvių ir įtraukiančių pasakojimų apie pamirštas istorines asmenybes, kurios dėl savo „nepatogumo“ buvo ištrintos iš istorijos. Pasakojimuose fikcija susipina su biografiniais faktais, o skaitytojas yra kviečiamas tapti istorijos tyrinėtoju, pergalvoti savo santykį su istorija ir jos kūrimu.

įvado autorius: Valerio Del Baglivo

mįslės autorė: Monika Lipšic

lietuvių kalbis redaktorė: Dangė Vitkienė

anglų kalbos redaktorius: Yates Norton

įvado vertėja: Austėja Masliukaitė

dizaineris: Vilmantas Žumbys
knygą išleido: leidykla LAPAS, 2020 rugsėjis

DAUGIAU APIE AUTORĘ:
Goda Palekaitė yra šiuolaikinio meno ir performanso kūrėja bei tyrėja, jungianti menines ir antropologines praktikas. Jos kūriniai – tai tekstai, instaliacijos, scenografijos ir performansai, nagrinėjantys istorijos ir tiesos konstravimo bei naikinimo mechanizmus, politinį sapnų potencialą ir skirtingų geografijų bei naratyvų įtampas. Godos Palekaitės tarpdisciplininė veikla yra pristatoma Lietuvos ir užsienio kultūros institucijose, o 2019 m. buvo apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“ ir Jaunojo menininko premija

DAUGIAU APIE KNYGĄ:
https://www.leidyklalapas.lt/products/schizmatikai-goda-palekaite-b

KNYGOS LEIDYBĄ IŠ DALIES PARĖMĖ: Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, The Institute of Things to Come, Compagnia di San Paolo, Shizma

APIE LEIDINĮ “ATMINTIES POPIERIUS”

leidinio sudarytoja Auksė Petrulienė;

leidinio grafika ir dizainas Julija Tolvaišytė-Leonavičienė.

risografinė spauda (Kitokia Grafika), 2020 m., tiržas 300 vnt., minkštas viršelis.

Knygoje iš istorijos paraštės sugrąžinama industrinė Kauno praeitis – kol ji netapo “trūkstama grandimi” mūsų tapatybės evoliucijoje.

Iš paraščių ir linijų mokykliniame sąsiuvinyje atėjo ir spalvinis knygos kodas: raudona – mėlyna. Spalvos ir linijos knygoje kertasi, kryžiuojasi, persidengia sujungdamos priešpriešas ir įtampas: tarp tikro žinojimo ir iliuzijos, istorijos ir fikcijos, mašinos ir žmogaus, oficialaus ir privataus, skausmingo ir juokingo.

Toks ir buvo sovietmečio fabrikų bendruomenės gyvenimas – balansavimas tarp dviejų skirtingų realybių: oficialios socialistinės ir nutylimos, vidinės, lietuviškos. 

Knygoje “Atminties popierius” apie tai pasakoja buvusio J. Janonio popieriaus fabriko žmonės. Jų pasakojimus gausiai iliustruoja fabriko produkcijos pavyzdžiai, dokumentinė, meninė fotografija, įvairių kartų menininkų piešiniai ir šią įvairovę suvaldantis grafikės Julijos Tolvaišytės – Leonavičienės dizainas.

Ši knyga – Kauno Paveikslų galerijoje įsikūrusios bendruomenių platformos „Mažosios istorijos“ inicijuoto parodų ciklo „Didžioji pramonė“ dalis. Knygos leidimą rėmė Lietuvos kultūros taryba.

Iliustracijų autoriai: Greta Grendaitė-Vosylienė, Auksė Petrulienė, Marta Stirbytė-Valaikienė, Justas Tolvaišis. Fotografijų autoriai: Gintaras Jaronis, Romualdas Požerskis, Darius Petrulis. Leidinyje publikuojamos fotografijos iš J. Janonio popieriaus fabriko darbuotojų asmeninių archyvų.

Už papasakotas istorijas ir pasitikėjimą dėkojame knygos bendraautoriams:

Rimvydui Daugėlai, Anelei Gulbinavičienei, Jolantai Janušauskienei, Gracijui Poškui, Rimantui Sausioniui, Zitai Sytnianskienei, Antanui Slušniui, Romai Staveckienei, Zinaidai Streikienei, Marijonai Šimaitienei ir visiems janoniečiams.

„Polish Paradise Cabin: an exhibition“ fotografijos knygų paroda, pristatanti šešių šiuolaikinių lenkų menininkių darbus skirtingais jų karjeros etapais. Žiūrovas supažindinamas su spektru asmeninių temų ir kūrybos formų būdingų: Lenai Dobrowolskai, Antoninai Gugałai, Agnieszkai Rayss, Dominikai Sadowskai, Agnieszkai Sejudi and Karolinai Wojtas. Viskas eksponuojama tam specialiai parengtame stende, kuris primena Lenkijos 70-ųjų ir 80-ųjų laikotarpio vasaros architektūrą ir kultūrą.

Paroda organizuojama „Polish Paradise“ vardu – tai neoficialios trijų festivalių (Lodzės fotografijos festivalio „Fotofestiwal“, Krokuvos „Photomonth“ ir Vroclavo TIFF festivalio) partnerystės pavadinimas. Festivalių organizatoriai nusprendė dalindamiesi patirtimi, žiniomis ir resursais pritraukti finansavimą ir pristatyti lenkų fotografijos kūrėjus užsienio renginiuose.

Finansuojama pagal NIEPODLEGŁA Programme 2017-2022, tai dalis „Kultūros tiltai“ („Kulturalne pomosty“) Adomo Mickevičiaus Instituto įsteigtos grantų programos.

Projektą iš dalies finansuoja Vroclavo miesto savivaldybės kultūros padalinys.

Dirbtuvių dalyviai šviesos, saulės ir veidrodžių pagalba kurs trafaretus šviesai – savo asmeninius „Asukus“ (suomių k. – gyventojas). Menininkė papasakos apie savo kūrybinę bičiulystę su ant architektūrinių formų sutūpusiais saulės atspindžiais ir pakvies vaikus bei jų tėvelius pasivaikščioti po Rotušės aikštę (saulėtą dieną) ir gaudyti saulės šviesą, o apniukusią dieną – formas išbandyti Kauno fotografijos galerijoje. Tegul šis pasimatymas su Asuku tampa ilga draugyste kiekvieno kasdienybėje. 

Dirbtuvių metu Mockevičiūtė taip pat supažindins susirinkusius su savo naujausia menine knyga tuo pačiu pavadinimu (Beatričė Mockevičiūtė, Asukas, 2019)

Beatričė Mockevičiūtė kūrybą sieja su galimybe pajausti tai, kas kasdienybėje dažnai yra permatoma ir efemeriška. Daugiabučiai, kuriuos lanko saulės atspindžiai, ar krovininių sunkvežimių tentai, plaikstomi vėjo, nors ir kruopščiai sukurti žmogaus, kartu yra savarankiški ir nenuspėjami. Žvilgsnis – tai pagrindinis instrumentas, leidžiantis atpažinti ir įvardinti tokius permatomus kasdienybės personažus.

„Pasaulį matau tarsi trafaretą saulės šviesai. Jos atspindžiai man tampa personifikuotais „asukais“, kurie kūriniuose kalbasi su aplinka ir architektūra. Gimiau ir gyvenu Vilniuje, taigi palaipsniui atspindžiai man tapo savitu žemėlapiu ir ženklais, žyminčiais miestą.“

Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka kviečia į kūrybines grafikos dirbtuves, kuriose tiek vaikai, tiek suaugusieji raižydami minkštame putplasčio gabalėlyje nesunkiai pasigamins raižinio atspaudą ar knygos ekslibrisą. 

Dirbtuvių eiga: dalyviai pirmiausia mažo formato piešinį rašikliu išraižys ant putplasčio, jį voleliu padengs spaustuviniais dažais, o po to, kartu su dirbtuvių vadovu atspausdins jį ant popieriaus. Atspaustas atvirkštinis vaizdas – netikėtas ir gražus rezultatas nudžiuginantis kiekvieną.

*Iškiliaspaudė grafika – turinti gilias tradicijas grafikos technika, kurioje piešinys išraižomas linoleume, kartone ar kitame paviršiuje, padengiamas spaustuviniais dažais ir atspausdinamas presu.