Lapkričio 16-17 d.
Mugės dalyviai
Artprint – tai Gulnaros Galiachmetovos ir Daniel Samulevič kūrybinis tandemas mėgstantis kūrybinius iššūkius. Savo darbuose taiko aukščiausius kokybės standartus, o per 20 metų sukaupta patirtis bendradarbiaujant su Lietuvos, Prancūzijos, Vokietijos ir Šiaurės Europos šalių leidyklomis padeda laisvai jaustis taikant net pačius sudėtingiausius ir nestandartinius sprendimus. Šioje kūrybos studijoje gimsta ne tik brandus ir išjausti grafinio dizaino darbai, čia restauruojami, redaguojami ir paruošiami bet kuriai spaudos technologijai istoriniai ir meno vaizdai. Be originalių leidybos darbų, Artprint komanda daug dėmesio skiria individualaus identiteto kūrimui, prekinio ženklo formavimui bei palaikymui, konsultuoja spaudos kokybės klausimais.
Mugėje Artprint pristatys knygą Iškilioji Lietuva, 1861–1918 : stereoskopinių vaizdų albumas / Dainius Junevičius. Knyga skirta jau beveik primirštai fotografijos atmainai – stereoskopinei, arba erdvinei fotografijai. XXI a. galime gėrėtis kino teatruose rodomais 3D filmais, bet tokiu pat būdu trimatį vaizdą kurianti stereoskopinė fotografija Lietuvoje jau beveik pamiršta: tokios nuotraukos laikui bėgant išsibarstė, nebeliko prietaisų joms žiūrėti. Ši knyga prikelia stereoskopinę fotografiją iš užmaršties, supažindina su jos principais ir istorija, pristato per 200 unikalių Lietuvoje padarytų stereoskopinių fotografijų iš viešų ir privačių kolekcijų. Leidinys išskirtinis tuo, kad šias daugiau kaip 100 metų senumo nuotraukas vėl galima pamatyti taip, kaip norėjo jų autoriai. Užsidėję pridedamus specialius akinius išvysite kerinčius trimačius Vilniaus miesto ir apylinkių, Kauno, Žagarės ir Radviliškio, Žemaitijos ir Šiaurės Lietuvos vietovių vaizdus.
Agnė Urbutė, dar žinoma savo kūrybiniu slapyvardžiu AsurSura, yra grafikė, iliustratorė ir parodų kuratorė iš Kauno. AsurSura baigė Kauno kolegiją, dekoratyvinės plastikos bakalauro studijų programą. Aktyviai domėjosi vitražu, todėl pasirinko stiklo specialybę. Nepaisant to, Agnė Urbutė galiausiai pasirinko darbą ant popieriaus, vėliau pradėjo piešti planšetėje, bet vitražo įtaka jos kūriniuose akivaizdi: dominuoja itin griežtos linijos, aštrios formos, ryškios ir rėžiančios spalvos. Kūriniuose dominuoja savitu ir brutaliu stiliumi perteikti žmonės, personažai, jų portretai: juose ryškiai atsispindi emocijos, psichologinės būsenos, kūnai ir veidai dažnai specialiai deformuoti, nenatūralūs, naikinantys ribą tarp realybės ir fantastikos, į save įkomponuojantys daiktines formas ar dažnai tiesiog tampantys personifikuotais daiktais ar jų kompozicijomis. Be to kuria ir minimalistines kompozicijas. Yra surengusi penkias asmenines savo darbų parodas.
https://www.facebook.com/asurvil/
https://www.instagram.com/asur_sura/
FK Magazine yra nepriklausoma leidykla Latvijoje, kuri kasmet išleidžia ,,Latvian Photography” kur pristatoma šiuolaikinė Latvijos fotografija. Taip pat leidžiamos riboto leidimo fotoknygos kurios lydi tokias parodas kaip ,,Latvian Landscape’’ arba ,,Sense of Place’’, bei individualių meninkų knygos.
Galerija „Meno parkas“, gyvuojanti jau 22 metus (Rotušės a. 27, Kaunas, Lietuva ir Dorotheenstrasse 22, Diuseldorfas, Vokietija), meno mylėtojams labiau žinoma kaip šiuolaikinio meno erdvė, pristatanti profesionalių lietuvių menininkų kūrybą Lietuvoje ir užsienyje, rengianti įvairius tarptautinius meno projektus ir parodas bei dalyvaujanti meno mugėse. Tačiau galerijos veikla yra kur kas platesnė – „Meno parkas“, būdamas ne vieno menininko kūrybos albumo ar parodos katalogo sudarytoju ir leidėju, prisideda prie Lietuvos šiuolaikinio meno ir kultūros sklaidos.
Mes nežinome, ar pirklys, XVI a. Kaune, Vilniaus g. 11 pasistatęs namą, turėjo knygų, tačiau 1994-aisiais čia įsikūręs knygynas „Tūkstantis ir viena knyga“ suteikia namus leidiniams iš viso pasaulio. Čia randa vietą ir Tim‘o Walker‘io sapnų vizijos, ir architektų darbai, (post)modernistų proza ir poezija, meno klasika ir šiuolaikiniai kūriniai, astronomijos žinynai bei gurmaniškų receptų knygos. UAB „Humanitas“, didžiausias knygų importuotojas Lietuvoje, rūpinasi nuolatiniu knygyno asortimento plėtimu ir atnaujinimu bei padeda išpildyti slapčiausias Jūsų svajones, susijusias su knygomis.
Grafikos dizainerė, iliustratorė, Vilniaus dailės akademijoje Kauno fakultete įgijo Taikomosios grafikos specialybės bakalauro ir magistrantūros diplomus, Grafikos katedroje dėstė knygrišybos ir personažo dizaino vystymo disciplinas. Studijų metu įgytos žinios ir disciplinų įvairovė suteikė daug erdvės eksperimentams ir skirtingų formų jungtims, kurios atvedė prie autorinių knygų.
„Bedančiai“ – pasakojimas apie gimtąjį kaimą nuo XVI a. iki šiandien. Tai dviejų sudedamųjų dalių knyga – J. Brigio istoriniuose šaltiniuose rasta medžiaga apie vietovardžių kilme, gyventojus, karų pėdsakus, o antrojoje – šiandienos Bedančių kaimo gyventojai, liudijantys apie save studijinėse fotografijose, užfiksuotose prie jų gyvenamųjų namų fasadų (studijos imitacija, sukurta lauke). Knyga dedikuota tėčiui „tėčiui, kuris palaikė mane ir paklodę“ (išversta, Inga atsiųs), o tuo pačiu ir visiems nykstantiems Lietuvos kaimeliams.
„Desentimental“ – fotodienoraštis, santykių dokumentika arba simbolinis ir komiškas atsisveikinimas su keturiasdešimtmete sulūžusia sofa. Sofos apmušalą atkartojantis rudas veltinis apjungia 365 fotografijų seriją – įštisus metus tuo pačiu rakursu sofa buvo fiksuojama kasdien po kadrą, tokiu būdu (de)sentimentalizuojant sofos paskutinius gyvenimo metus ir atskleidžiant žmonių santykius.
Kaunas Gallery Books, tai Kauno fotografijos galerijos leidžiami fotografijos leidiniai. Mugės metu bus galima įsigyti tiek Vito Luckaus, Antano Sutkaus, Rimaldo Vikšraičio, Romualdo Požerskio, Aleksando Macijausko ir kitų fotografijos albumų katalogų, tiek Žurnalą Kaunui Į.
Kauno menininkų namų kultūros informacijos centras, Kaunas pilnas kultūros ir Kaunas 2022 programa „Kauno iššūkis” pristato KMN skaityklos zinų kolekciją, Kauno pilno kultūros leidinius bei „MASS“ ziną.
Kultūros infocentro skaitykla dalinsis sukaupta įvairiausių zinų kolekcija taip pat siūlys pavartyti šiuolaikinio meno ir kritikos leidinių selekciją sukauptą Kauno menininkų namuose. Visus infocentro skaityklos leidinius kviesime skaityti vietoje. Taip pat čia galėsite atrasti ir papildyti savo kolekciją Kauno pilno kultūros 2018 m. metraščiu, archyviniais bei naujausiais leidiniais, kuriuose skleidžiasi gausus Kauno kultūros žemėlapis.
Kauno meno leidinių mugėje kartu su Kaunas 2022 programa „Kauno iššūkis” pristatysime jau antrąjį leidinį MASS apie jaunimą, kultūrą ir šiuolaikybę. Zinas antrame numeryje išlaiko pradinį kontekstą, bet šįkart dalijasi labiau skaitmeniniais metodais paremtu turiniu – ekranuose ir už jų, testuojant savo priimtinumo amplitudę. Riboto tiražo MASS ziną bus galima įsigyti nemokamai.
VšĮ Kauno modernaus meno fondas siekia pristatyti visuomenei unikalią Kauno ir su Laikinąja sostine susijusių menininkų darbų kolekciją. Kolekcijos kryptis – abstraktusis ekspresionizmas. Privačių kolekcininkų fonde dominuoja „Angies“ grupės tapytojų darbai, taip pat sukaupta skulptūros ir tapybos darbų. KMMF, kontekstualizuodamas esamą kolekciją, siekia viešinti kolekcijos menininkus ir jų darbus, leisti meno albumus, rengti temines parodas, bendradarbiaujant su muziejais ir galerijomis ir kitais partneriais, tęsti meno kolekcijos istoriją.
KMMF yra išleidęs 4 albumus, o artimiausioje ateityje numato išleisti dar du. Meno knygų mugėje bus pirmą kartą pristatomas naujai išleistas katalogas apie Vytautą Povilaitį, kuriame dokumentuotos 2019 m. vykę parodos, publikuojami darbai iš muziejų ir privačių kolekcijų bei pristatomi meno kritikos straipsniai apie V. Povilaičio kūrybą ir jos indėlį į Lietuvos tapybos istoriją.
Naudodama unikalią risografijos spaudą „Kitokia grafika: leidžia jaunųjų menininkų komiksus, zinus, meninius plakatus (art print) ir atvirutes, rengia parodas, organizuoja meistriškumo ir kūrybines komiksų dirbtuves. Lietuvos menininkų kūrinius, atspausdintus risografais, pristato meninės ir alternatyvios spaudos festivaliuose visame pasaulyje.
Pasaulyje, kur risografija išgyvena aukso amžių, šia spaudos technika naudojasi dizaineriai, iliustratoriai, grafikai, alternatyvių komiksų kūrėjai ir kiti menininkai. Priešingai nei didelėse spaustuvėse, risografijos spausdinimo procese gali dalyvauti ir tuo pat metu eksperimentuoti pats menininkas. Risografijos unikalumas – kokybiška (panaši į ofsetą ar šilkografiją) ir nebrangi spauda, ekologiškumas, improvizacijos galimybės. Tai labai tinka meninei spaudai.
Juodas šuo tai slaptas-neslaptas, migruojantis ir ne, skaitytų knygų knygynas, įsipatoginęs bute, Vilniaus senamiestyje. Reklamuojamės nuo 2015 metų. Vis dar prekiaujame knygomis. Vis dar neturime kavinės ir visokių daikčiukų. Vis dar nėra iškabos gatvėje, bet skaitytojas randa. Kartais padedam mes, kartais kaimynai. Nieko nepadarysi.
Šuns pulsą palaiko visokie geri ir nelabai geri žmonės, kurių knygos gula į mūsų lentynas. Dažnai nustembame, ką gauname ar gelbėjame. Skaitiniai atrenkami ir nuolatos atsinaujina – norime parodyti visa, kas buvo išleista įdomiausio! Kai rečiausi egzemplioriai išsivaikšto galime papasakoti, kad knygynas įkurtas pasidaryk pats principu. Iš to, ką žmonės atiduoda ar nori išmesti gimė juodo šuns kūnas! Siekiame tapti knygynu plačiausia kultūrine prasme. Ar sekasi? – Po truputį. Patinka galvoti, kad taip prisidedam prie įvairesnės knygų kultūros.
SIX CHAIRS BOOKS yra nepriklausomas šiuolaikinio meno ir teorijos leidinių knygynas, pradedančioji leidykla ir internetinė platforma, skirta meninių, kritinių ir kūrybinių šiuolaikinės mažosios leidybos kūrinių pristatymui, vikraus nepriklausomos leidybos lauko stiprinimui ir tvarios meninės leidybos kūrimui. Restarting a bookstore is kind of a sport.
Klaipėdoje veikianti kūrybinė platforma „Menų zona“ pristato Lietuvos bei užsienio menininkų autorines, savileidybos, mažo tiražo, dažnai rankų darbo ir šilkografijos būdu spaustas knygeles, komiksus, zinus, grafikos atspaudus, autorinio dizaino marškinėlius, originalias užrašines, eskizų ar burtų knygas. Atstovaujomos leidyklos ir autoriai: Le Dernier Cri / La Generale Minerale / Le Garage L. / Press 451 / Shaltmira / Arce.
Laima Kreivytė yra VDA menų doktorantė ir dėstytoja. Dirbo kultūros savaitraščiuose „7 meno dienos“ ir „Literatūra ir menas“. Sudarė knygas apie dailininkę Mariją Teresę Rožanskaitę ir tapytoją Kęstutį Zapkų, išleido poezijos knygas „Sapfo skai(s)tykla“ (2013) ir „Artumo aritmetika“ (2019). Kuravo per 50 parodų Lietuvoje ir užsienyje, tarp jų Lietuvos paviljoną 53 Venecijos bienalėje ir Nacionalinės dailės galerijos (NDG) pastovią ekspoziciją (2019). Kreivytė kuria performansus ir dalyvauja parodose su grupe Cooltūristės.
LFS Klaipėdos skyrius pristato Violetos Bubelytės retrospektyvinę fotografijų knygą. Nuo 1981 iki 2003 autoaktus kūrusi fotografė Lietuvos meno istorijoje įsitvirtino kaip unikali ir daugelį tabu sulaužiusi menininkė, 2015 m., po 12 metų pertraukos vėl pradėjusi fotografuoti save. Netradiciniame leidinyje atskleidžiamas V. Bubelytės archyvas ir pristatomi nauji darbai analitinių Virginijaus Kinčinaičio, Agnės Narušytės, Tomo Vaisetos, Artūro Tereškino bei Kęstučio Šapokos straipsnių kontekste. Dar daugiau, riboto tiražo leidinyje galima rasti ir autorės pasirašytą originalų sidabro bromido atspaudą.
Lietuvos kultūros tyrimų institutas yra mokslo įstaiga, turinti valstybinio mokslo instituto statusą. Pagrindinės institute atliekamų tyrimų kryptys – Lietuvos kultūros paveldo ir meno istorijos tyrimai, tarpdisciplininiai Lietuvos kultūros tyrimai, Lietuvos filosofijos istorijos tyrimai ir šiuolaikinė Lietuvos filosofija. LKTI rengia Lietuvos kultūros ir jos sudedamųjų dalių – dailės, muzikos, teatro, filosofijos – istorijas, analizuoja dabartinės Lietuvos kultūros ir atskirų jos sričių sklaidą bei sąveiką su politine ir socialine valstybės raida. Institutas turi savo leidybos centrą, kuriame rengiama spaudai didžioji instituto mokslinės produkcijos dalis: monografijos, straipsnių rinkiniai, tęstiniai („Kultūrologija“, „Rytai–Vakarai: komparatyvistinės studijos“, „Senovės baltų kultūra“, „Dailės istorijos studijos“, „Athena: Filosofijos studijos“, „Lietuvos kultūros tyrimai“), periodiniai mokslo („Sovijus: tarpdalykiniai kultūros tyrimai“) leidiniai, mokslinių katalogų serija Lietuvos sakralinė dailė ir kt. Be fundamentinių ir taikomųjų tyrimų svarbi LKTI veikla yra tyrimų rezultatų sklaida – institutas nuolat organizuoja mokslines konferencijas, seminarus, kultūros renginius, instituto mokslininkai skaito paskaitas, dalyvauja įvairaus pobūdžio mokslo populiarinimo projektuose, teikia dalykines konsultacijos. Kartu su universitetais LKTI vykdo doktorantūros studijas, rengia aukščiausios kvalifikacijos filosofijos ir menotyros specialistus.
Milda Books yra 2017-iais Baltijos šalyse įsteigta, pelno nesiekianti, nekomercinė leidykla kuri dirba su dokumentine fotografija užsiimančiais fotografais, vizualių istorijų pasakotojais, menininkais bei vaizdu kuriančiais poetais iš centrinės bei rytų Europos regionų. Milda Books per metus išleidžia nuo vienos iki trijų naujų, šiuolaikinių menininkų knygų, taipogi koncentruojasi į užsienio menininkus kurie dirba šiuose regionuose.
„NoRoutine Books” yra nepriklausoma leidybinė platforma, kurianti unikalias meno knygas. Savo veiklą pradėjo 2014-ųjų vasarą menininkų Vilmos Samulionytės ir Gyčio Skudžinsko iniciatyva. Visi leidiniai yra griežtai riboto tiražo, turi unikalias įklijas, specialias markiruotes, yra numeruoti ir autorių pasirašyti. Pospaudiminiai ir užbaigimo procesai yra atliekami menininkų studijoje.„NoRoutine Books“ leidiniai įvertinti Lietuvos knygos meno konkurse premijomis ir diplomais.
VDA KF Grafikos katedros studijos aprėpia estampo, iliustracijos, komikso, knygrišybos, tipografikos bei kitas skaitmeninio ir tradicinio meno sritis. Didelis dėmesys skiriamas ir autorinės knygos disciplinai, kuri išplečia įprastinę knygos sampratą suteikdama kūrybinę laisvę formos ir turinio prasme. Klasikiniai, eksperimentiniai bei (tarp- ir inter-)disciplininiai kūrybos metodai lemia autentiškumą ir išskirtinę studentų autorinių knygų vertę.
Platų kūrybinį spektrą – nuo iliustracijos iki autorinės knygos – VDA KF Grafikos katedros studentai pristatys ir Kauno meninių leidinių mugėje.
https://www.facebook.com/taikomojigrafika
https://www.instagram.com/taikomojigrafika/
Visvaldas Morkevičius (g. 1990) yra lietuvių kilmės fotografas, leidėjas bei medijų meno atstovas. Jo darbai laviruoja tarp mados, dokumentikos bei įvairių meno sričių. Jo vizualiniai darbai pagrinde susikoncentravę į subkulturinius vaizdus, asmens tapatybe bei miestietišką gyvenimo būdą.
Gūdžiais sovietinės okupacijos laikais ne tik spauda – visa kultūra išgyveno baime grįstą ideologinio spaudimo ir draudimų metą. „Nukultūrinimo“ presas ypač slėgė Kauną, kuriame iki karo telkėsi iškiliausi inteligentijos atstovai, tad laikinąją sostinę reikėjo kaip įmanoma labiau suluošinti industrializuojant, eliminuojant humanitarinių mokslų universitetus, slopinant kultūros įstaigų veiklą. Tik 1967 m. leista Kaune įsteigti kultūrinio leidinio redakciją. Taip gimė žurnalas „Nemunas“, skirtas jaunimui, greitai virtęs savotiška mitais apipinta legenda, bylojančia apie tai, kad atsirado „vakarietiškos“ žiniasklaidos, kurioje galima aptikti laisvesnės minties proveržių.
Dabartinis „Nemunas“ laikosi panašių principų – jo nevaržo nei mokslinės, nei mainstream’inės minties kanonai, jis ieško galimybių bendrauti ne vien su kultūros bendruomene, o veržiasi į kiekvieno, kuriam nors kiek rūpi, kas gi vyksta šių laikų autorių kūrybos ir refleksijos lauke, namus. Išsiskirdamas puikiu dizainu, geros kokybės spauda, galinčia atkurti maksimaliai kokybiškas vizualinio meno reprodukcijas, savita autorių kalbėjimo stilistika ir griežta tekstų atranka, jis kuria naująją savo legendą. Joje svarbiausiais akcentais tampa būdvardžiai: „kitoks“, „išskirtinis“, „malonus žiūrėti ir skaityti“, „vertas turėti“.
Edukacinė programa
ex Fotostudija, Rotušės a. 1
Lapkričio 16 d., šeštadienis
Kas lieka, kai nelieka parodos? Ką Niujorko Modernaus meno muziejaus (MoMA) kolekcijoje veikia pornografiniai, kūno malonumams skirti žurnalai? Pranešime apžvelgsime klasikinius 7-8 deš. JAV ir Vakarų Europos menininkų ir kuratorių „popierinius“ eksperimentus. Šių knygų, skelbimų ir naujienlaiškių autoriai ir autorės: Seth Siegelaub, Lucy Lippard, Art & Project, MTL, Mel Bochner, Dan Graham, Stanley Brouwn, Daniel Buren, André Cadere, Lee Lozano ir kiti.
Inesa Brašiškė yra meno istorikė, dėstytoja ir rašytoja šiuo metu gyvenanti ir kurianti Vilniuje. Ji baigė Modernaus ir šiuolaikinio meno kritikos ir kuratorystės (MODA) magistro studijų programą Niujorko Kolumbijos universitete. Brašiškė tyrinėja pokario Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) meno raidą ypatingą dėmesį teikdama minimalizmo ir konceptualizmo plėtotei, institucinei kritikai, abstrakcijos problematikai bei įvairiems 7-ojo ir 8-ojo deš. menininkų saviorganizacijos būdams. Pastaraisiais metais ji vykdo išplėstinį menininko André Cadere’s (1934-1978) kūrybos tyrimą ir rengia pirmąją menininko monografiją. Nuo 2018 m. Vilniaus dailės akademijoje (VDA) Brašiškė skaito paskaitas apie šiuolaikinio meno raidą.
Dalyvauja autorės Odeta Žukauskienė, Žilvinė Gaižutytė-Filipavičienė ir Stanislavas Mostauskis
Knygoje „Atminties ir žvilgsnio trajektorijos: vaizdo kultūros refleksija“ tyrinėjama atminties ir vaizdo kultūros sąveika, analizuojami memorializacijos ir vizualumo sklaidos būdai, kurie įrėminti bendruose šiuolaikybės paradigmos rėmuose. Autorės gvildena globalios vizualinės kultūrinės atminties dėsningumus, kino ir kitų vaizdinių technologijų įtaką kultūrinės atminties raiškai.
Susitikę pokalbiui, Odeta Žukauskienė, Žilvinė Gaižutytė-Filipavičienė ir Stanislavas Mostauskis kartu su lankytojais svarstys: kaip sąveikauja du ryškūs reikšminiai vaizdo ir atminties laukai? Ir kaip didėjanti vaizdų pasiūla bei nepaliaujama prisiminimų ir priminimų tėkmė veikia mūsų sąmoningumo trajektorijas?
Pokalbiai su žurnalo „Nemunas“ redaktore Erika Drungyte ir poezijos skaitymai.
Savo knygos pristatymo Kauno meno leidinių mugėje proga, poetė, menotyrininkė Laima Kreivytė pokalbiui kviečia žurnalo „Nemunas“ redaktorę Eriką Drungytę. Renginio metu jos kalbėsis apie kultūrinę spaudą, „Nemuno“ veidus ir tekstus, kvadratą mene ir poezijoje. Pokalbio metu bus aptariama antroji Kreivytės knyga „Artumo aritmetika“. Poetės skaitys ir komentuos eilėraščius.
Erika Drungytė – poetė, vertėja, literatūros kritikė, humanitarinių mokslų daktarė. Ji yra kultūros žurnalo „Nemunas“ vyriausioji redaktorė. Išleido 4 poezijos knygas: „Tiksli žiema“ (1998), „Ramybės“ (2003), „Rūkas ir vėjas“ (2008), „Patria“ (2015). Sudarė ir išvertė šiuolaikinės latvių poezijos antologiją (2012).
Laima Kreivytė yra VDA menų doktorantė ir dėstytoja. Dirbo kultūros savaitraščiuose „7 meno dienos“ ir „Literatūra ir menas“. Sudarė knygas apie dailininkę Mariją Teresę Rožanskaitę ir tapytoją Kęstutį Zapkų, išleido poezijos knygas „Sapfo skai(s)tykla“ (2013) ir „Artumo aritmetika“ (2019). Kuravo per 50 parodų Lietuvoje ir užsienyje, tarp jų Lietuvos paviljoną 53 Venecijos bienalėje ir Nacionalinės dailės galerijos (NDG) pastovią ekspoziciją (2019). Kreivytė kuria performansus ir dalyvauja parodose su grupe Cooltūristės.
Dalyvauja autorė.
Parodų atidarymai ir vakarėliai, studija ir skyrybos su ilgamečiu vaikinu – Noora, rodos, gyvena įprastą meno mokyklos absolvento gyvenimą 2005-ųjų Berlyne, kai jai netikėtai diagnozuojamas krūties vėžys. Lig šiol ji nebuvo nei ypatingai laiminga, nei nelaiminga, tačiau diagnozė ir patekimas į, kaip ji vadina, „Cancerlandą“ priverčia Noorą permąstyti savo ankstesnio gyvenimo prielaidas. Nenoromis ji pripažįsta, jog „sielos draugystės“, kurias ji ir jos draugai vertina labiausiai, yra tokios pat neišdildomos kaip šeima.
Šiame kandžiame ir vaizdingame romane, konceptuali menininkė Annette Weisser radikalų Berlyno virsmą iš šaltojo karo pasienio į tarptautinį meno centrą pasitelkia kaip paralelę pasakojant chaotiškas ir kūniškas transformacijas, kurias Noora patiria susidūrusi su liga ir jos gydymu. Parašytas paprastu, asociatyviu stiliumi, šis „Coming-of-age“ žanro romanas analizuoja vokiškąją traumą, meno mokyklos dramas ir neišvengiamą padalijimą į pralaimėtojus ir nugalėtojus, su kuriuo įpusėjusi ketvirtą dešimtį susidūrė ir jos karta.
Annette Weisser yra menininkė ir rašytoja, po keturiolikos Los Andžele praleistų metų ką tik sugrįžusi į Berlyne. 2006-2019 m. ji dėstė Pasadenos menų centro ir dizaino koledžo MFA (meno magistrantūros) programoje. Jos tekstai publikuoti Die Zeit Online, Springerin, Texte zur Kunst, Afterall ir daugelyje kitų leidinių. Menininkė taip pat pristatė solo parodas Drezdeno meno namuose (Kunsthaus Dresden), Vestfalijos meno muziejuje Miunsteryje (Westfälisches Landesmuseum) ir Berlyno galerijoje Reception. 2015 m. parodų menininkė išleido savo kūrybos monografiją Make Yourself Available.
Savo naujausios knygos pristatymui Kauno meno leidinių mugėje menininkas Rokas Pralgauskas paruošė naują tęstinio performanso „dainuojamoji poezija“ dalį. Pristatomoje knygoje „radiniai, sidabro dulkės ir kitos knygos“ gausu absurdiškų, ironiškų fotografijų ir piešinių ar jų eskizų, tad knygą pasitiksime skambant gyvai laisvojo džiazo-repo (free jazz-rap) muzikai, kurią kartu su Rasa Vaštakaite (mušamieji) ir Tadu Petkevičiumi-Grajausku (gitara), saksofonu ir mikrofonu atliks knygos autorius.
Rokas Pralgauskas yra Vilniuje gyvenantis ir kuriantis menininkas. 2005 m. įstojęs į Lietuvos fotomenininkų sąjungą, jis pradėjo aktyviai dalyvauti grupinėse parodose Stokholme, Berlyne, Italijoje ir kitose Europos šalyse bei dirbti dailininku filmavimo aikštelėse. Lietuvoje menininko darbai pristatyti parodose: „Aš, tu ir kiti kadrai“ (Šiuolaikinio meno centras, 2007), „1907–2007. PRIVATŪS POKALBIAI“ (galerija „Vartai“, 2007), „Saldus ateities prakaitas“ (Nacionalinė dailės galerija, 2019). Pralgausko kūryba taip pat pristatyta personalinėse parodose Berlyno Giedre Bartelt galerijoje, Vilniaus fotografijos galerijoje bei Klaipėdos kultūros komunikacijų centre (KKKC). Autorius taip pat publikavęs kelias knygas: „ro-ko-ko-mixai“ (Versus Aureus, 2007) ir „radiniai, sidabro dulkės ir kitos gėlės“ (Lietuvos fotomenininkų sąjunga, 2019).
Dalyvauja Martin Ebner
Kauno meno leidinių mugės šeštadienio programą pabaigsime su austrų menininko Martino Ebnerio eskperimentinių trumametražių filmų, muzikinių klipų ir performansų programa.
Martin Ebner yra Berlyne gyvenantis menininkas, režisierius ir leidėjas. Jis kuria instaliacijas, objektus, videodarbus, filmus, performansus ir muziką. Ebneris taip pat yra vienas iš Berlyne menininkų grupės leidžiamo žurnalo “Starship” sumanytojų. “Starship” kartu kuria menininkai Ariana Müller, Nikola Dietrich, Mihaela Chiriac, Gerry Bibby ir Henrikas Olesenas.
Lapkričio 17 d., sekmadienis
Sekmadienio ryte į Kauno meno leidinių mugę kviečiame palydėti ir mažuosius. 3-7 m. amžiaus vaikų laukia grafikės Ievos Stankutės kūrybinės dirbtuvės. Kaip teigia autorė „Mūsų vaizduotė yra begalinė, o vaikų – nuolat nustebinanti ir unikali. Tad pažiūrėkime, kas ten slypi!“. Dirbtuvių dalyviai eksperimentuos su tušu ir bandys atpažinti ir sugyvinti abstrakčias kūrybines formas. Sukurtus kūrinius vaikai klijuos į savo pirmąsias “menininko knygas”, kurias panorėję, galės užbaigti namuose.
Reikalinga registracija: info@sixchairsbooks.lt
Ieva Stankutė yra grafikė šiuo metu gyvenanti ir kurianti Kaune. Šiuo metu ji studijuoja Taikomosios Grafikos programoje Vilniaus Dailės Akademijoje Kauno Fakultete (VDA KF). 2019 m. Stankutė išleido vaizduotės pratimų knygą vaikams ir suaugusiems “Labas, vaizduote!”. Įkvėpimo menininkė semiasi iš netyčia nutikusių meno kūrinių ir iš savo dukros.
Ši įvadinė paskaita pristatys knygos kaip meninės praktikos sampratą, supažindinant su dabartinėmis nepriklausomos leidybos trajektorijomis ir iššūkiais. Pasitelkiant istorinius ir šiuolaikinius fotoknygos pavyzdžius bei asmeninę patirtį, bus trumpai aptarti šios praktikos ypatumai, meno knygų festivalių specifika bei meninės knygos formatas.
Paulius Petraitis yra menininkas, kuratorius ir teoretikas. Savo darbuose tyrinėja (fotografinių) vaizdų prasmių gamybą platesniame sociokultūriniame ir technologiniame kontekste. Šiuo metu jis kuruoja intermedialios fotografijos parodą 2020 m. Rygos fotografijos bienalėje, vyksiančią Latvijos nacionaliniame meno muziejuje. Paulius dirba su nepriklausoma ir mažatiraže leidyba, yra dalyvavęs Niujorko meno leidinių mugėje, Talino Fotomėnesyje, „One Thousand Books“ festivalyje Kopenhagoje ir kitur. Tarp jo publikacijų yra „Too Good to Be Photograpged“ (Lugemik, 2017), „Smoke Screen“ (Lodret Vandret, 2015) ir „Untaken Photographs“ (Booklet Press, 2012). Publikacijos saugomos įvairiuose kolekcijose, tarp jų MoMA ir Metropolitano meno muziejaus bibliotekose, Danijos dizaino muziejuje, Oslo nacionalinėje meno akademijoje ir Joan Flasch kolekcijoje.
Valentyn Odnoviun gimė Ukrainoje, šiuo metu gyvena ir kuria Vilniuje. 2016 m. jis baigė Fotografijos magistro studijas, o 2019 m. – Menotyros studijų programą Vilniaus dailės akademijoje (VDA). Šiuo metu Odnoviun studijuoja menotyros doktorantūros programoje Lietuvos kultūros tyrimų institute (LKTI) ir rengia disertaciją „Ukrainos, Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Čekoslovakijos fotomenininkų kūrybinės sankirtos 1960-1990 m.“ (Intersections among Ukrainian, Lithuanian, Latvian, Polish and Czechoslovakian Art Photographers from the 1960s to the Early 1990s).
Menininkas aktyviai dalyvauja įvairiuose fotografijos festivaliuose Europoje ir yra įvertintas daugeliu laimėjimų, tarp kurių: „Debiutas 2016“ (org. Lietuvos fotomenininkų sąjunga), „Białystik Interphoto 2017“ (Grand Prix), pirmos vietos prizas festivalyje „World Biennial of Student Photography“, Novi Sad, Serbijoje, „Photolux Award 2019“, Lukoje, Italijoje
Dalyvauja autoriai Joachim Hamou ir Barbara Sirieix.
Latvių filosofo Andrejs Kurcijs 1923 m. metais parašytas manifestas „Aktyvus menas“ vis dar provokuoja menininkus, rašytojus ir kuratorius permąstyti esamus ir kurti naujus aktyvizmo apibrėžimus: politinis menas, menas menui ar betikslis menas. Apie tai pasikalbėti Kauno meno leidinių mugėje kviečia knygos „Active Art“ sudarytojai, prancūzų leidyklos „Paraguay Press“ leidėjai Joachimas Hamou ir Barbara Sirieux.
Pristatomoje knygoje surinkti tekstai meno aktyvizmą aptaria atsispirdami nuo Kurcijs manifesto. Knygoje publikuojamas estų kuratorės Rebekos Pōldsam tekstas apie lesbietę menininkę Anną-Stiną Tremund, teoretikės Isabellos Marrin rašinys apie virusines kalbos struktūras, prancūzų poetės Laure’os Boullic revoliucinė poetinė esė, menininkės Laure’os Boullic tekstas apie ekonominių meno struktūrų tyrimus, taip pat publikuojami latvių menininkės Evitos Vasiļjevos dienoraščių fragmentai, jų pradžios ir pabaigos. Knygoje įsiterpia ir kelių dalyvių pokalbis, kuriame šiuolaikinis latvių filosofas Ainars Kamolins ir knygos sudarytojai analizuoja originalų Kurcijs tekstą. Šiame leidinyje taip pat spausdinamos amerikiečių rašytojo Roberto Glücko esė pristatančios 1975 m. jo įkurtą queer autorių kolektyvą „Naujasis pasakojimas“ (New Narrative) ir 1987 m. meno kataloge publikuotas politinis, sisteminei kovai su rasizmu skirtas amerikiečių rašytojo James’o Baldwino rašinys.
Autorių kalbina Povilas Ramanauskas.
Robertas Antinis – įsimintina asmenybė, kurios pristatyti meno vartotojams gal ir nereikia, tačiau kitiems galima tik priminti, kad šis menininkas – kaunietis skulptorius Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, instaliacijų ir objektų, akcijų ir performansų kūrėjas, pedagogas, taip pat ir originalių knygų sudarytojas, kuriose tekstas ir raidės tampa skulptūriniu dariniu, netrukus ruošiasi išleisti savo kūrybos monografiją. Kauno meno leidinių mugėje menininkas ir kuratorius Povilas Ramanauskas su knygos autoriumi kalbėsis apie būsimą monografiją ir pristatys šios knygos „lėlę“.
Apie
Kaunas Art Book Fair 2019
Mugės darbo laikas:
Lapkričio 16 d. šeštadienis 11:00 – 19:00
Lapkričio 17 d. sekmadienis 10:00 – 18:00
Vieta:
Kauno fotografijos galerija, Vilniaus g. 2 ir
ex Fotostudija, Rotušės a. 1
Renginys atviras ir nemokamas visiems
Kaunas Art Book Fair (Kauno meno leidinių mugė) tai meninės knygos turinio ir dizaino vertę kuriantis ir tinklaveiką skatinantis renginys. Ši mugė išskirtinai orientuota į meno leidinių kultūrą, naujos bendruomenės kūrimą, bei jau esamos palaikymą ir pasaulinių tendencijų inicijavimą Lietuvoje.
Šio projekto misija yra auginti ir puoselėti tiek meno knygų skaitytojų, žiūrovų, tiek leidėjų, kūrėjų bendruomenę Lietuvoje, sukuriant platformą susitikimui ir dialogui su plačiąja visuomene.
Vizija – tapti pagrindiniu meno leidinių renginiu Baltijos regione.
Kaunas Art Book Fair organizuoja – Kauno fotografijos galerija
Edukacinę programą kuruoja – „Six Chairs Books“
Komanda
Viktorija Mašanauskaitė-Rinkšelė
Kaunas Art Book Fair vadovė / viktorija@kaunasgallery.lt
Justina Zubaitė
Edukacinės programos kuratorė / info@sixchairsbooks.lt
Gintarė Krasuckaitė
Knygų parodos kuratorė / gintarė@kaunasgallery.lt
Donatas Stankevičius
Renginio architektas / donatas@kaunasgallery.lt
Miglė Ceinorytė
Dizainerė / migleceinoryte@gmail.com
Aivaras Bacevičius
WEB sprendimai / bacevicius.lt
Daiva Juonytė
Ryšiai su žiniasklaida / juonyte.daiva@gmail.com
Gytis Dovydaitis
Instagram / gytisdovydaitis@yahoo.com
Rėmėjai
Projektą iš dalies finansuoja
Partneriai
Kontaktai
El. paštas: kaunasartbookfair@gmail.com
Telefono numeris: +37069987514
Ryšiai su žiniasklaida: Daiva Juonytė / juonyte.daiva@gmail.com
Rekvizitai:
Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyrius
Įmonės kodas: 135510925
PVM kodas: LT355109219
Rotušės a. 1, LT-44280, Kaunas, Lietuva
