Kauno meno leidinių mugė (Kaunas Art Book Fair) - išskirtinai meno leidinių kultūrą puoselėjantis renginys, skatinantis naujos bendruomenės kūrimą bei esamos palaikymą, ir pasaulinių tendencijų inicijavimą Lietuvoje.

„Artseria“

Leidykla „Artseria“, laikydamasi užsibrėžtų prioritetinių krypčių – „Dailės“ žurnalo, Dailininkų sąjungos veiklos reprezentavimo ir meno knygų leidybos, didžiulį dėmesį skiria knygos estetiškumui ir grožiui. Leidyklos knygų „veidą“ kuria geriausi šiuolaikiniai knygos dailininkai, o leidyboje pasitelkiamos naujausios technologijos.

https://www.artseria.lt/

8ART

Fotografija, dizainas, leidyba.

http://instagram.com/8art__lt

Andrew Mikšys

Iš Sietlo kilęs fotografas, kuris nuo 2000-ųjų pradžios gyvena Lietuvoje. Jo darbai buvo eksponuoti Sietlo meno muziejuje, Vilniaus šiuolaikinio meno centre, MO muziejuje ir Maureen Paley galerijoje Londone. Andrew fotografijos buvo publikuotos tokiuose leidiniuose kaip „DAZED“, „The New Yorker“, „Harper’s“, „HOTSHOE“, „BuzzFeed“ ir „VICE“. Jis taip pat bendradarbiavo su mados prekių ženklais, tarp kurių „Vetements“, „Helmut Lang“ ir „Marc Jacobs“. Per savo leidyklą „ARÖK Books“ jis išleido keletą fotoknygų, tarp jų „DISKO“ (2013 m.), kurioje pateikiami Lietuvos kaimo diskotekų portretai, ir „TULIPS“ (2016 m.), projektas, skirtas Baltarusijai. Jo naujausia knyga „BAXT“ (2025 m.) yra ilgalaikio projekto, dokumentuojančio Lietuvos romų bendruomenę, kulminacija.

https://www.andrewmiksys.com/

Knygynas „Kolibris“

Nepriklausomas knygynas Kaune, pilnomis rūpestingai atrinktų knygų lentynomis, įkurtas siekiant populiarinti leidinius iš įvairių leidyklų, nepamirštant ir pavienių leidėjų.

www.kolibrioknygos.lt

Ieva Drukteinytė ir
Karina Aleksejevė
(žurnalas „ate ate“)

„ate ate“ – tai nepriklausomas meninis leidinys apie nykimą. Kiekvienas numeris nagrinėja skirtingą išnykimo formą per tekstus, vaizdus, pokalbius ir poeziją. Žurnalas kviečia skaitytoją į lėtą, jautrų patyrimą, kuriame susitinka menas, dizainas ir filosofinė kasdienybė. Leidinys kuriamas bendruomeniniu principu, kviečiant prisidėti rašančius, kuriančius ar mąstančius žmones iš įvairių sričių.

https://www.instagram.com/ate.ate.magazine/

Austė Skardžiukaitė-Kabašinskienė

Autorė baigusi VDA Taikomosios grafikos specialybę ir specializuojasi estampo technikoje, kuria iliustracijas leidiniams. Jos kūryboje svarbiausios temos yra gyvybė, santykis su gamta bei laiku. Šiuo metu autorė pradeda magistrantūros studijas VDA grafikos specialybėje, kuriose nagrinėja giliaspaudės technikos pritaikomumą bei išraiškos būdus.

https://www.behance.net/austkabainskien

Kauno fotografijos galerija

Įkurta 1979 m., tai viena aktyviausių šalies galerijų, vykdančių fotografijos meno sklaidą Lietuvoje ir užsienyje. Galerija nuolat ieško naujų fotografijos pristatymo formų, rengia parodas, daugiau nei dešimtmetį leidžia fotografijos knygas bei žurnalus. Galerijos leidiniuose sutinkami ir pripažinimą pelnę klasikinės lietuvių fotografijos atstovai (Antanas Sutkus, Virgilijus Šonta, Vitas Luckus) ir šiuolaikinius meno projektus įgyvendinantys vietos bei užsienio menininkai (Indrė Šerpytytė, Joan’as Fontcuberta, Ieva Stankutė).

kaunasgallery.lt

Kauno miesto muziejus

Kauno miesto muziejus yra erdvė, kurioje šiuolaikiškai pristatoma miesto istorija ir kultūra, vyksta renginiai, organizuojama edukacinė ir bendruomeninė veikla, veikia kavinė, galima įsigyti unikalių suvenyrų ir leidinių, kokybiškai praleisti laiką.

https://kaunomuziejus.lt/

„Six Chairs Books“

„Six Chairs Books“ yra nepriklausomas meno leidinių knygynas, retsykinė leidykla ir internetinė platforma, kurioje norima supažindinti su įdomiausiais meninės leidybos ir savilaidos pavyzdžiais. Knygyno veikla siekiama plėtoti nepriklausomos leidybos kultūrą Lietuvoje ir turimais ištekliais remti tvarias ir kūrybiškas leidybines praktikas. 2019–2022 m. ir 2024 m. knygynas sudarė specialių renginių programą vienintelei meno leidinių mugei Lietuvoje – „Kaunas Art Book Fair“.

sixchairsbooks.org

Leidykla „Arklys“

„Arklys“ – tai studentų iniciatyva, susibūrusi pirmaisiais studijų metais Vilniaus dailės akademijos Grafikos katedroje. Leidybos iniciatyva paremta rankų darbo, riboto tiražo meniniais leidiniais.

https://www.instagram.com/arklys_

Lietuvos kultūros tyrimų institutas

LKTI yra mokslo įstaiga, turinti valstybinio mokslo instituto statusą. Instituto mokslininkai tiria istorinę Lietuvos kultūrą, meno ir filosofijos raidą, nagrinėja jos ypatumus ir sąsajas su dabarties ir pasaulio kultūros istorija ir jos raida. LKTI rengia Lietuvos kultūros ir jos sudedamųjų dalių – dailės, muzikos, teatro, filosofijos – istorijas, analizuoja dabartinės Lietuvos kultūros ir atskirų jos sričių sklaidą bei sąveiką su politine ir socialine valstybės raida. Institutas turi savo leidybos centrą, kuriame rengiama spaudai didžioji instituto mokslinės produkcijos dalis: monografijos, straipsnių rinkiniai, tęstiniai („Lietuvos kultūros tyrimai“, „Kultūrologija“, „Senovės baltų kultūra“, „Dailės istorijos studijos“, „Athena“) ir periodiniai mokslo („Menotyra“, „Sovijus“) leidiniai, „Religinės kultūros paveldo studijos“ ir kt.

https://www.lkti.lt/naujausi-leidiniai/

Rūta Cyrolytė

Grafikė, iliustruotoja, savilaidos ir knygų gamybos entuziastė dirbanti ir kurianti Kaune. Daugiausia dirba su šilkografine spauda, iliustracija ir knygų savilaida, tačiau mėgiamų medijų ratas vis plečiasi. Savo darbuose tyrinėja žmogiškąjį ryšį, praeities-dabarties-ateities persipynimus, asmenines transformacijas ir leidžia sau tiesiog tyrinėti viską ir bet ką.

http://rutacyrolyte.com

Nacionalinis M. K. Čiurlionio
dailės muziejus

Tai vienintelė vieta pasaulyje, kur sukauptas beveik visas įžymiausio lietuvių dailininko, kompozitoriaus, literato ir visuomenės veikėjo
M. K. Čiurlionio (1875–1911) kūrybinis palikimas. Tai institucija, atliekanti atminties saugojimo ir socialines misijas. Šių misijų įgyvendinimo kontekste muziejų leidiniai – reikšminga priemonė, padedanti muziejui užmegzti ir išlaikyti ryšį su savo lankytojais. Jie itin svarbūs ugdant intelektualią, pilietinę visuomenę, suvokiančią mūsų šalies istorinio, kultūrinio ir meninio paveldo prasmę.

ciurlionis.lt

Sam Margevicius

Amerikiečių menininkas, dirbantis fotografijos srityje ir su ja susijusiose srityse, kuriantis prasmės sistemas per eksperimentinius kadrus, instaliacijas ir knygas. Jo darbuose pirmenybė teikiama procesui, pabrėžiant idėjas, kurios atsiranda dialoge su žmonėmis, vietomis ir medžiagomis. Margevicius menininko knyga „Darkroom Drawing“ buvo išleista „Small Editions“ leidykloje Bruklino mieste, Niujorke, ir yra saugoma keliose nuolatinėse kolekcijose, įskaitant Metropoliteno meno muziejų Niujorke, JAV, ir Šiuolaikinio meno muziejų Niujorke, JAV.

sammargevicius.com

Vilniaus dailės akademijos
Kauno fakulteto
Grafikos katedra

Katedroje, veikiančioje nuo 2004 m., vykdomos Taikomosios grafikos, Iliustracijos studijų programos, siekiančios išugdyti menininkus, gebančius profesionaliai, kūrybingai naudotis konceptualaus ir funkcinio grafikos meno technologijų bei raiškos galimybėmis, o vėliau rasti, tobulinti, eksperimentuoti savo unikaliose stilistikose, siekiant profesionalaus iliustratoriaus / kūrybininko kelio. Mugės metu katedra kvies susipažinti su pastarųjų metu studentų darbais, debiutinėmis knygomis ir jauna kūryba.

www.vda.lt

Simona Kačerauskaitė

Autorė užsiima tradicine, skaitmenine grafika, kuria iliustracijas.

http://www.simonakacerauskaite.com

Žurnalas „Nemunas“

„Nemunas“ – kultūros ir meno žurnalas,
leidžiamas Kaune nuo 1967 m.

https://www.nemunas.press/

Studio Violatipia (IT)

Viola Chiang – vizualiojo meno kūrėja ir grafikos meistrė, kilusi iš Taivano, šiuo metu gyvenanti tarp Venecijos ir Dublino. 2022 m. ji įkūrė „Studio Violatipia“ Venecijoje – eksperimentinę erdvę, kurioje grafika susilieja su alternatyvia fotografija. Čia gimsta knygos, leidiniai bei darbai ant unikalaus rankų darbo ir kruopščiai atrinkto popieriaus, ieškant vis naujų meninės raiškos galimybių.

http://violatipia.com
www.instagram.com/violatipia_

Mindaugas Kavaliauskas

Fotografas ir kuratorius, beveik du dešimtmečius organizavęs fotomeno festivalį „Kaunas Photo“. Nuo vaikystės domisi aviacija, o nuo šio amžiaus pradžios – fotografuoja žmones ir lėktuvus. Jo fotografijų serijos „travel'AIR“ albumas pasirodė 2013 metais, o 2025-aisiais leidyklos „Šviesos raštas“ ir „Diaphane éditions“ išleido antrąją travel'AIR projekto dalies knygą „A-Spot: kelionė į lėktuvų stebėjimo pasaulį (A Journey into the World of Airplane Spotting / Un voyage dans le monde de l'observation des avions)“. Tai yra penktasis Mindaugo Kavaliausko monografinis albumas, pasižymintis ne tik ypatinga knygos sandara - ją sudaro du blokai, kuriuos galima vartyti vienu metu, bet ir specialiomis versijomis – patyriminėmis (su kvapais) ir versijomis su riboto tiražo archyviniais autoriniais atspaudais..

https://www.kavaliauskas.eu

Knygynas „Juodas šuo“

Keliaujantis nuotykių knygynas, atsakingai atrenkantis knygas, savo lentynose kruopščiai besirūpinantis ne tik turiniu, bet ir knygų atgaivinimu, uodegą įsukęs ir į meno lauką –bendradarbiaudamas su įvairiomis kultūrinėmis vietomis kuria įvairius renginius, kaip pop-up dienas dainykloje Estradà, knygų entuziastų savaitgalius Šiuolaikinio meno centre, veda diskusijas tvarumo ir vartotojiškumo temomis, dalyvauja įvairiose mugėse.

https://www.juodassuo.lt/ https://www.instagram.com/juodas.suo/

Deimilė Janonytė

Pradedančioji iliustruotoja ir grafikos dizainerė. Kuriamas iliustracijas pritaiko įvairioms formoms – lipdukams, atvirukams, printams ir kt. Taip pat autorė kartais fotografuoja, o fotografijas paverčia atvirukais.

https://www.behance.net/deimilejanonyte

Po laiko: (per)rašytos fotografijos istorijos

Kas nutinka, kai istorija netenka chronologijos? Kai naratyvas fragmentuojamas ne dėl nežinojimo, o sąmoningai – kaip kritinis gestas, kaip refleksija, kaip siūlymas mąstyti kitaip?

Parodoje „Po laiko“ pristatomi fotografijos istorijos perrašymo, išskaidymo ir apropriacijos bandymai, sukurti dirbtuvių metu. Tai ne rekonstrukcija, o defragmentacija: tarp eilučių galimai įsiterpiantys tekstai, komentarai, vizualinės pastabos. Čia istorija netampa galutine versija, bet virsta procesu – nestabiliu, subjektyviu, asmenišku. Tai neužbaigti pasakojimai, keliantys daugiau klausimų nei siūlantys atsakymų.

Šalia šių bandymų eksponuojamos skirtingos paskutinių dešimtmečių fotografijos istorijos versijos – akademiniai leidiniai, nacionaliniai naratyvai, alternatyvūs archyvai. Jie ne papildo vienas kitą, bet kelia įtampą: tarp centro ir periferijos, tarp institucinio žinojimo ir individualios atminties. Kai kurie iš jų kalba garsiai, kiti – tyliomis pastabomis paribių kalba.

Ši paroda nėra apie tai, kas buvo. Ji apie tai, ką galėtume prisiminti kitaip: iš paraščių, iš klaidų, iš tylos, iš to, kas nebuvo pakankamai svarbu, kad būtų akcentuota – bet vis tiek egzistavo. Egzistavo dėl mūsų.